NVO sektoriui primetamos biudžetininkų taisyklės

Pastaruoju metu vis daugiau NVO atstovų ieško atsakymo į klausimą: ar gali NVO sektoriui būti primetamos taisyklės, kurios savo esme yra sukurtos biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojams?

Šis klausimas kyla organizacijoms dėl tam tikrų ministerijų skelbiamų konkursų nuostatų, kuriuose įtraukiama sąlyga numatanti konkursą laimėjusios NVO darbuotojams, įgyvendinantiems projekto veiklas pagal darbo sutartis, mokėti darbo užmokestį vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“.

Nevyriausybinių organizacijų atstovai nesutinka su šia pozicija, todėl atitinkamoms institucijoms įvairios organizacijos išplatino raštą, kuriame pateikiami teisiniai argumentai kodėl minėtasis nutarimas neturi nieko bendra su NVO sektoriumi ir teisiškai negali būti taikomas nuo valstybės institucijų nepriklausomoms organizacijoms.

 

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ taikymo nevyriausybinėms organizacijoms

Šiuo raštu Nevyriausybinės organizacijos išreiškia susirūpinimą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau -  LRV) nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ taikymo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –SADM) finansuojamuose konkursuose bei atitinkamos nuostatos įtraukimo į šių bei potencialiai kitų konkursų nuostatus:

  1. 2015.12.30 2016 metų bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo atrankos konkursas;
  2. 2015.12.30 2016 metų nevyriausybinių organizacijų sektoriaus stiprinimo projektų finansavimo atrankos konkursas;
  3. 2015.12.28 Emocinės pagalbos telefonu teikimo 2016-2018 metais projektų atrankos konkursas;
  4. 2015.12.15 Specializuotos pagalbos centrų projektų atrankos 2016–2018 m. konkursas;
  5. 2015.12.11 2016 metų vaikų dienos centrų veiklos projektų finansavimo atrankos konkursas;
  6. 2015.12.09 Tarpinstitucinio bendradarbiavimo jaunimo srityje programų finansavimo 2016 metais konkursas;
  7. 2015.12.09 Jaunimo iniciatyvų projektų 2016 metais konkursas.

Žemiau pateikiami argumentai, kodėl LRV nutarimo Nr. 511 taikymas nevyriausybinėms organizacijoms įgyvendinančioms SADM projektus yra teisiškai nepagrįstas ir neteisėtas.

 

Dėl nevyriausybinių organizacijų nepriklausomumo

Vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje valstybėms narėms Nr. CM/REC(2007)14 dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje nustatytais pagrindiniais principais, nevyriausybinės organizacijos (toliau – NVO) yra savivaldžios institucijos ir organizacijos, įsteigtos siekti jų steigėjų ar narių iškeltų iš esmės ne pelno tikslų.

Pagal šiame dokumente nurodytus principus:

- NVO neturėtų būti pavaldžios valdžios institucijoms;

- NVO taikomas teisinis pagrindas ir fiskalinė sistema turėtų padėti skatinti jų steigimąsi ir tęstinę veiklą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme pateiktu NVO apibrėžimu, nevyriausybinė organizacija yra nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų nepriklausomas juridinis asmuo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ trečiame punkte nustatyta, kad „Ministerijos, departamentai bei kitos valstybinės tarnybos ir savivaldybės - biudžetinių įstaigų ir organizacijų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turi nustatyti <...> darbo apmokėjimo sąlygas.“

Taigi LRV nutarime Nr. 511 yra pateikta nuoroda į savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pareigą nustatyti biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis tarptautiniais bei nacionaliniais teisės aktais, nevyriausybinės organizacijos yra nepriklausomos nuo valdžios institucijų, o valdžios įstaigos, neesančios tarp atitinkamos NVO dalininkų ar narių, neturi jokio teisinio pagrindo įgyvendinti savininko teises ir pareigas nustatant NVO darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas. Todėl LVR nutarimo Nr. 511 taikymas NVO yra teisiškai nepagrįstas bei pažeidžiantis fundamentalų NVO nepriklausomumo nuo valdžios institucijų principą.

Atkreiptinas dėmesys, kad biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojai, kuriems taikomas LRV nutarimas Nr. 511 ir jame numatyti apmokėjimo už darbą įkainiai, papildomai gauna priedus bei atitinkamas garantijas, kurių negauna NVO darbuotojai. Ir net neteisėtai pritaikius LRV nutarimą Nr. 511, NVO darbuotojai į garantijas suteikiamas biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojams negalėtų pretenduoti, o tuo būtų sukuriama situacija prieštaraujanti Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje valstybėms narėms Nr. CM/REC(2007)14 dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje nustatytiems pagrindiniams principams ir neskatinanti teisinėmis bei fiskalinėmis priemonėmis skatinti NVO steigimąsi bei tęstinę veiklą.

 

Dėl juridinių asmenų vienodo traktavimo

Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje valstybėms narėms Nr. CM/REC(2007)14 dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje nurodytuose principuose teigiama, kad juridinio asmens statusą turinčios NVO turėtų turėti tokias pačias galimybes, kokias paprastai turi kiti juridiniai asmenys.

Tačiau įgyvendinant įvairias iš valstybės biudžeto bei ES lėšų finansuojamas programas, skirtas verslo subjektams, valdžios institucijos netaiko LRV nutarimo Nr. 511 ir nesikiša į verslo subjektų, gavusių paramą iš valstybės biudžeto lėšų, darbuotojų užmokesčio nustatymą.

Todėl siekis nevyriausybinėms organizacijoms taikyti LRV nutarimą Nr. 511, kuris pagal savo esmę yra skirtas reglamentuoti biudžetines įstaigas ir organizacijas, pažeidžia juridinių asmenų vienodo traktavimo principą ir todėl yra neteisėtas bei neteisingas.

 

Dėl teisinio reguliavimo aiškumo ir stabilumo

Atkreiptinas dėmesys, kad NVO įgyvendinant analogiškus projektus, finansuojamus iš kitų valdžios institucijų ar savivaldybių biudžetų, LRV nutarimas Nr. 511 taip pat nėra taikomas. Todėl pradėjus taikyti LRV nutarimą Nr. 511 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamuose projektuose, į šią teisinio reguliavimo sritį būtų įneštas teisinis neaiškumas ir tai būtų neteisinga NVO įgyvendinančių SADM projektus atžvilgiu.

Kaip jau minėta, LRV nutarimas Nr. 511 savo esme yra skirtas reguliuoti tokias biudžetines įstaigas ir organizacijas, kuriose ministerijos, departamentai bei kitos valstybinės tarnybos ir savivaldybės turi teisinį pagrindą įgyvendinti savininko teises ir pareigas (LRV nutarimo Nr. 511 trečioji dalis), todėl nuo valdžios institucijų nepriklausomose NVO šis nutarimas negali būti taikomas.

 

Dėl konsultavimosi su NVO pareigos įgyvendinimo

Pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje valstybėms narėms Nr. CM/REC(2007)14 dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje nuostatas, su NVO turėtų būti tariamasi rengiant pirminės ir antrinės teisės aktus, susijusius su jų statusu, finansavimu ar veiklos sritimis.

Pagal Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 4 straipsnio 6 dalį:

„Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir kitos nevyriausybinių organizacijų plėtros politiką įgyvendinančios valstybės institucijos su Nevyriausybinių organizacijų taryba turi konsultuotis dėl:

1) rengiamų teisės aktų projektų, susijusių su nevyriausybinių organizacijų klausimais;

2) planuojamų finansavimo programų, pagal kurias finansuojami nevyriausybinių organizacijų projektai.“

O taip pat vadovaujantis Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, dėl valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis įgyvendinamo, 2 punktu, valstybės ir savivaldybių institucijos privalo konsultuotis su nevyriausybinėmis organizacijomis ir prireikus kurti bendras darbo grupes konkretiems klausimams spręsti.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad nuo 2014 m. liepos 9 d. prie SADM veikia Nevyriausybinių organizacijų taryba, su kuria turi būti derinami klausimai glaudžiai susiję su NVO reglamentavimu.

Todėl SADM vienašališkai į konkurso nuostatus įtraukusi reikalavimą projektų įgyvendintojams taikyti LRV nutarimą Nr. 511 pažeidė aukščiau minėtus reikalavimus, o taip pat ir Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatytą bendradarbiavimo su NVO, t.y. dalyvavimo principą, kuris numato, jog klausimai, susiję su nevyriausybinėmis organizacijomis ar jų veikla, sprendžiami iš anksto derinant su nevyriausybinėmis organizacijomis ir dalyvaujant jų atstovams.

Todėl, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, prašome panaikinti reikalavimą SADM projektus įgyvendinančioms nuo valstybės nepriklausomoms nevyriausybinėms organizacijoms taikyti LRV nutarimą Nr. 511.

 

 

2016/03/03