INFOLEX interviu su G. Jokūbauskaite: ruošiama dirva saviems nobeliams

Aiškinamajame rašte, kuris buvo teikiamas Seimui kartu su Labdaros ir paramos fondų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu, teigiama, kad visuomenėje esama poreikio skaidriai ir operatyviai įgyvendinti labdaros ir paramos iniciatyvas: gyventojai ir įmonės prisideda prie labdaros ir paramos projektų, atsiliepia į kvietimus paremti sunkioje padėtyje atsidūrusius visuomenės narius. Deja, Seimas baigė pavasario sesiją, nespėjęs apsvarstyti šio projekto. Apie naujas labdaros ir paramos fondų veiklos galimybes INFOLEX kalbėjosi su viešosios įstaigos „NVO teisės institutas“ valdybos nare Giedre Jokūbauskaite.

INFOLEX: VšĮ „NVO teisės institutas“ kartu su kitais iniciatyvinės grupės nariais prieš kurį laiką kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl teisės aktų, sudarančių prielaidas steigti neliečiamojo kapitalo fondus, rengimo. Kur atvedė ši iniciatyva?

G. Jokūbauskaitė: Dar sausio mėnesį Vyriausybė pateikė Seimui svarstyti projektą, kuriuo siūloma keisti Labdaros ir paramos fondų įstatymą ir jį išdėstyti nauja redakcija. Tuo siekiama sudaryti naujas galimybes finansuoti nevyriausybinių organizacijų projektus, t.y. sukurti teisines prielaidas labdaros ir paramos fondams formuoti ir valdyti neliečiamąjį kapitalą.

Neliečiamojo kapitalo fondų idėja nėra nauja – Lietuvoje apie tai diskutuojama daugiau kaip dešimtmetį, tačiau tik neseniai pavyko išgryninti neliečiamojo kapitalo fondų teisinio reglamentavimo koncepciją. Pasaulyje tai gerai žinomas nevyriausybinių organizacijų rėmimo ir filantropinės veiklos mechanizmas, tačiau į Lietuvą ši naujovė ateina iš lėto. Anksčiau, matyt, nebuvo tam tinkamų sąlygų ir Lietuvai kaip valstybei reikėjo pribręsti.

INFOLEX: Kas yra neliečiamojo kapitalo fondas?

G. Jokūbauskaitė: Paprasčiausia tai paaiškinti pateikiant klasikinį pavyzdį apie Nobelio premiją. Iš ko ji mokama? A. Nobelis testamentu paliko savo turtą – piniginių lėšų, kurios buvo investuotos, o investicinė grąža kasmet išdalinama kaip Nobelio premijos. Taigi, tinkamai panaudotos lėšos netgi po šimtmečio vis dar gali teikti socialiai reikšmingos naudos.

Neliečiamojo kapitalo fondas nėra juridinio asmens teisinė forma. Tai ne pelno siekiančios organizacijos valdomos ir nuo kito jos turto neribotam laikui atskirtos lėšos. Lietuvoje kol kas tokias lėšas valdyti turės teisę tik labdaros ir paramos fondai, kadangi ši institucinė forma yra pagrindinė labdaros ir paramos iniciatyvų įgyvendinimo priemonė. Pagal koncepciją atskirtos lėšos negalės būti naudojamos organizacijos kasdienei veiklai finansuoti – jas bus galima tik investuoti, o iš jų valdymo gautas pajamas panaudoti siekiant visuomenei naudingų tikslų. Tokia būtų neliečiamojo kapitalo fondo samprata ir ji nesikeis, tik kol kas neaišku, kokios bus priimtos galutinės šį institutą įgyvendinančios nuostatos.

INFOLEX: Iš ko būtų formuojamas neliečiamasis kapitalas?

G. Jokūbauskaitė: Testamentinis palikimas – dažniausiai pasitaikantis pavyzdys ir vienas lengviausių savęs įprasminimo būdų. Pasaulyje taip pat kuriami universiteto alumnų fondai, kuriuos sudaro individualių asmenų įnašai. Įdomus sprendimas, pavyzdžiui, buvo priimtas Čekijoje, kur nutarta 1 proc. nuo visų privatizavimo lėšų skirti neliečiamojo kapitalo fondams sukurti. Ši praktika labai prigijo, pradinės sumos smarkiai išaugo. Tokiu būdu buvo rastas stabilus būdas finansuoti veiklą, pripažįstamą kaip naudinga visuomenei.

INFOLEX: Kokios vis dėlto reiškiamos abejonės dėl neliečiamojo kapitalo fondų įteisinimo?

G. Jokūbauskaitė: Tenka sutikti su tais oponentais, kurie teigia, kad neliečiamojo kapitalo fondai ne visada funkcionuoja efektyviai. Išties, tai priklauso nuo investicijų valdytojo kompetencijos ir jo pasirinktos investavimo strategijos. Padarytos klaidos brangiai atsieina, kadangi fondas gali negauti jokio prieaugio. Beje, sėkmingam fondų funkcionavimui didelės reikšmės turi ir valstybės pasirinkta politika, kaip griežtai reglamentuoti fondų veiklą. Griežtos politikos praktinis pavyzdys – Centrinis Europos universitetas Vengrijoje: institucija valdo didžiulį fondą, tačiau dėl valstybės nustatytų apribojimų sunku efektyviai vykdyti veiklą ir gauti pakankamą investicinę grąžą. Dirbame, kad Lietuvoje nesusiklostytų panaši praktika.

Kiti oponentų argumentai, mano nuomone, yra mažiau pagrįsti. Iki šiol organizacijos neinvestuodavo gautos paramos dėl nepalankios mokestinės aplinkos. Dabar siūloma sudaryti galimybę gautą paramą perduoti į neliečiamąjį kapitalą, jį investuoti ir valdyti, neapmokestinant iš šios veiklos gautų pajamų pelno mokesčiu. Keliamas susirūpinimas, ar lėšos, gautos kaip parama, bus tikslingai panaudotos, ar nenukentės valstybė, neturėdama teisės rinkti mokesčių už pritrauktas investicijas. Svarstant visus už ir prieš, vis dėlto reiktų nepamiršti, kad, leidus labdaros ir paramos fondams formuoti neliečiamąjį kapitalą, būtų pritrauktos lėšos, kurios įprastais būdais Lietuvos nepasiektų.

Taip pat esama kritikos dėl to, kad siūlomas neliečiamojo kapitalo fondų teisinis reglamentavimas paremtas amerikietiška koncepcija. Esą toks modelis tinkamas tose šalyse, kur veikia didelės kapitalo rinkos, o Lietuvoje panašių galimybių nėra. Manyčiau, viskas priklauso nuo organizacijos dedamų pastangų veikti sėkmingai – pasaulio rinkos vis labiau tarpusavyje yra susijusios, taigi filantropų interesai bei finansavimo laukas plečiasi, o šaltinių, iš kurių galima būtų pritraukti paramos, daugėja.

INFOLEX: Kokie Lietuvoje numatomi investavimo apribojimai?

G. Jokūbauskaitė: Kaip minėjau, siekiame, kad būtų įvesta kuo mažiau investavimo apribojimų. Pirminis projekto variantas numatė liberalią tvarką. Buvo nustatyta tik tiek, kad išimtiniais atvejais, kai iškyla reali grėsmė tolesnei fondo veiklai ir fondas negauna investicinės grąžos ir pajamų, ne dažniau kaip vieną kartą per 3 metus galima panaudoti iki 20 procentų neliečiamojo kapitalo vertės fondo administravimo išlaidoms padengti, tačiau tokiais atvejais neliečiamasis kapitalas privalo būti atkurtas.

Vėliau buvo pateiktas griežtesnę tvarką numatantis Seimo narės A. Zuokienės pasiūlymas, kur 20 procentų rodiklis mažinamas iki 10 procentų bei nurodoma, kad neliečiamąjį kapitalą sudarančios lėšos, kurios investuojamos ne į indėlius ir Vyriausybės vertybinius popierius, negali sudaryti daugiau kaip 30 procentų visų neliečiamojo kapitalo lėšų. Panašūs apribojimai nustatyti Vokietijoje, tačiau ten suteiktos plačios mokestinės lengvatos. Deja, Lietuvoje mokesčių klausimai palikti nuošalyje ir Seime kol kas nevyko rimtų diskusijų dėl optimalaus įsipareigojimų ir laisvių balanso.

Apskritai kalbant, jau pasigirsta nuomonių, kad per ilgai ruoštasi įteisinti neliečiamojo kapitalo fondus, kadangi praėjo laikas, kai į Lietuvą buvo žiūrima kaip į jauną augančią demokratiją, kuriai reikia paskatinimo. Mano įsitikinimu, jei Seimas priims Labdaros ir paramos fondų įstatymo naująją redakciją, įteisinančią neliečiamojo kapitalo fondus, tokie fondai aktyviau bus steigiami ne iš karto, o praėjus pirmiesiems penkeriems metams. Tik įsitikinus, kad atsiranda gero funkcionavimo pavyzdžių, galima bus tikėtis gausesnės praktikos.

INFOLEX: Dėkojame už pokalbį.

http://www.infolex.lt/portal/start.asp?act=news&Tema=50&Str=47629