Pirmas ›
Savanoriška veikla – modernios visuomenės bruožas
2011 metais 27-iose Europos Sąjungos šalyse organizuojamas specialus Europos savanoriškos veiklos metų turas, kurio
Didelę patirtį sukaupęs nevyriausybinėse organizacijose ir pastaraisiais metais valstybės tarnyboje dirbantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Bendruomenių reikalų skyriaus vedėjas Arūnas Kučikas sako, kad jaunoji karta geriau supranta, kas yra savanoriška veikla. „Vyresnieji kur kas sunkiau atpažįsta save kaip savanorius, nors iš tiesų nemaža dalis yra įsitraukę į, pavyzdžiui, Lietuvos Caritas veiklą, orientuotą į humanitarinės paramos teikimą vargstantiesiems. Šioje amžiaus grupėje įprastai savanorystė asocijuojasi su kariais savanoriais, o savanoriška veikla - su visuomenine, kultūrine veikla" - pastebi A. Kučikas. Šiai nuomonei pritaria ir Vytautas Treigys, ELSA Lietuva nacionalinės grupės Mykolo Romerio universiteto filialo prezidentas, teigdamas, kad daugelis net nesusimąsto esą savanoriais.
Kad savanoriška veikla plėtotųsi, nepakanka vien motyvuotų, idealistiškai nusiteikusių žmonių, pasiruošusių padėti kitiems. Tam reikia ir įstatymų leidėjo dėmesio, ir bendro visuomenės švietimo, kad savanorystė turi prasmę ir nėra tuščias laiko švaistymas.
A. Kučikas teigia, kad veikiantys nebe pirmus metus savanoriškos veiklos organizatoriai turi sukaupę reikiamos patirties, kaip spręsti įvairius klausimus, susijusius su savanorių priėmimu, užduočių paskirstymu, išlaidų atlyginimu, kaip tvarkyti finansus ir pan. Tačiau su žymiai didesniu neapibrėžtumu, netikrumu dėl vykdomos veiklos, savanorio statuso susiduria mažesnės organizacijos, kurioms savanoriškos veiklos organizavimo kokybė yra pagrindinė problema.
V. Treigys, įvairių ne pelno siekiančių organizacijų veikloje dalyvaujantis apie dešimt metų, tik pastaraisiais metais pastebėjo savanoriškos veiklos nesklandumų. „Tariantis dėl savanorystės vienoje valstybės įstaigoje, kilo sutarties turinio klausimas ir reikėjo šalinti susidariusį įstatyminį vakuumą. Tai tik įrodo, kad savanoriška veikla yra kur kas daugiau nei šiukšlių rinkimas ar neatlygintinas darbas festivalių metu", - pabrėžia jaunasis teisininkas.
Savanoriškos veiklos įstatymas - kritikuojamas, bet reikalingas
Siekiant didesnio teisinio aiškumo, šiemet birželio 1 d. Vyriausybė pateikė Seimui svarstyti Savanoriškos veiklos įstatymo projektą Nr. XIP-3285. Jame apibrėžiami savanoriškos veiklos ypatumai, vykdymo principai, organizavimo tvarka, savanorio statusas bei kiti klausimai. A. Kučikas atkreipia dėmesį, kad Projekte savanoriška veikla suprantama siauriau nei savanorystė. Kitaip tariant, Projekte reglamentuojami tik tie santykiai, kuriuose dalyvauja savanoriškos veiklos organizatoriai - biudžetinės įstaigos, asociacijos, religinės bendruomenės ir kiti juridiniai asmenys, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, bei savanoriai - fiziniai asmenys. Į teisės akto taikymo sritį nepatenka jokie fizinių asmenų tarpusavio santykiai, todėl visa tai, ką fiziniai asmenys susitars tarpusavyje, kaip nuspręs padėti vieni kitiems (geros kaimynystės ar kitokiu pagrindu), įstatymas nereguliuos.
„Namo gyventojų talka sutvarkyti aplinką gali būti traktuojama dvejopai: jei talką inicijuos ir organizuos seniūnija ar kita bendruomenės organizacija, pagal įstatymą tai bus savanoriška veikla, jeigu gyventojai patys susiburs tarpusavio susitarimu, vadinsime tai tiesiog kaimynų talka arba savanoryste plačiąja prasme. Pastaruoju atveju jokie įstatyminiai formalumai nebūtų aktualūs" - paaiškina A. Kučikas.
Visgi Projektas labiausiai kritikuojamas dėl savanorių amžiaus ribos nustatymo. 5 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad savanoriais gali būti vyresni kaip 14 metų Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai esantys užsieniečiai. Tai reiškia, kad savanorystė draudžiama vaikams ir paaugliams, kuriems nėra suėję 14 metų. Teisingumo ministras Remigijus Šimašius, reaguodamas į tai, asmeniniame bloge išsakė savo abejones: „Tai kaip tada su tais jaunučiais krepšininkais, kuriems gal tik 13, bet jie tiesiog trokšta padavinėti krepšinio kamuolius per Europos krepšinio čempionatą. Jau net nekalbu apie dešimtmetį, kuris vargu ar pagal įstatymo raidę galės kaimynei senutei padėti nuravėti daržą ar kitaip socialiai pagelbėti."
Arūnas Kučikas, paklaustas, kokie buvo Projekto rengėjų motyvai riboti savanorių amžių, sakė: „Savanoriavimas yra individualus fizinio asmens apsisprendimas atlikti visuomenei naudingą veiklą ir to siekiama bendradarbiaujant su savanoriškos veiklos organizatoriumi. Iš savanorio tikimasi, kad dvipusio susitarimo bus laikomasi. Iš to seka, kad fizinis asmuo, priimdamas sprendimą, prisiima ir atsakomybę, kuriai suvokti reikia tam tikros asmenybės brandos. Praktika rodo, kad asmens emancipacija prasideda būtent nuo 14 metų, todėl į šį amžių ir buvo orientuotasi, rengiant Projektą." Valstybės tarnautojas dar kartą pabrėžė, kad Savanoriškos veiklos įstatymu ketinama reguliuoti santykius tarp savanorių ir savanoriškos veiklos organizatorių. „Retai sporto varžybų organizatoriai renka savanorius individualiai. Dažniausiai kreipiamasi į sporto mokyklą, kur treneris atrenka auklėtinius, norinčius pagelbėti sporto varžybų metu. Taigi, susitarimas pasiekiamas per ugdymo instituciją, todėl trylikamečiams padavinėti kamuolius per Europos krepšinio čempionatą nebus kliūčių", - patikina A. Kučikas.
V. Treigys Seimui pateiktą Savanoriškos veiklos įstatymo projektą vertina santūriau: „Išlieka diskusijos dėl įvairių Projekto nuostatų, pavyzdžiui, dėl subjektų, išlaidų kompensavimo. Deja, Projekte nebuvo atsižvelgta į kai kuriuos NVO instituto pasiūlymus, o tai reiškia, kad nėra visiškai aišku, kaip kokybiškai šis įstatymas bus įgyvendinamas. Būčiau labai patenkintas, jei toks Projektas būtų pateiktas prieš metus, bet ne dabar."
Vilniuje - Europos savanoriškos veiklos metų turas
Ko reikia, kad savanoriška veikla taptų masiškesnis reiškinys Lietuvoje? ELSA Lietuva MRU filialo prezidentas sako, kad savanoriavimas - tai visuomenei naudinga veikla, kurios troškimas slypi žmonių viduje, ir tam turėtų pakakti idėjos. Jo manymu, keičiantis visuomeniniams santykiams, kyla poreikis užtikrinti teisinės valstybės principą ir iš jo kylančias žmonių teises, todėl visuomenei šiuo metu trūksta garantijų bei saugumo jausmo.
A. Kučiko nuomone, reikia dviejų dalykų, kad savanoriška veikla įsibėgėtų Lietuvoje. Pirma, reikia plėsti savanoriškos veiklos organizatorių tinklą ir taip sudaryti sąlygas žmonėms tapti savanoriais, antra, įdiegti visuomenėje pozityvesnį supratimą apie savanorišką veiklą. Pasitaiko, kad žmonės kvietimą savanoriauti priima kaip valdžios sugalvotą būdą išnaudoti, kvietimą dirbti už dyką.
Šiemet visoje Europos Sąjungoje - savanoriškos veiklos metai. Jiems pažymėti vyksta Europos savanoriškos veiklos metų turas, kurio metu su visuomene bus dalijamasi gerąja praktika, organizuojami įvairūs renginiai. Turas vyks ir Vilniuje,Vilniaus Rotušėje birželio 21-23 dienomis. ELSA Lietuva prisideda prie šio turo ir birželio 22 dieną 12 valandą rengia diskusiją „Savanoriškos veiklos teisinis reglamentavimas ir valstybinės programos". Šios diskusijos vedėjas Vytautas Treigys atskleidė, kad diskusijos metu bus stengiamasi aptarti savanorystės teisinio reglamentavimo subtilybes, galimas įstatymo projekto priėmimo praktines pasekmes, o svarbiausia - bus prisijungta prie tikslo, kurio šiemet siekia visa Europa - skatinti didesnį žmonių įtraukimą į savanorišką veiklą.
Naujiena iš http://www.infolex.lt/portal/start.asp?act=news&Tema=50&Str=47486